Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
205 093 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Džeimsas Vatsonas 2012 m.

Džeimsas Diujis Vatsonas (angl. James Dewey Watson, g. 1928 m. balandžio 6 d.) – amerikiečių molekulinės biologijos mokslininkas, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atradęs DNR erdvinę struktūrą, už ką 1962 m. gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją.

Gimė Čikagoje, verslininko šeimoje. Dar būdamas 15 metų įstojo į Čikagos universitetą studijuoti zoologijos, o 1947 m. įgijo bakalauro laipsnį. 1950 m. Indianos universitete įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1950 m. Vatsonas išvyko į Kopenhagą, o 1951 m. spalį – į Kembridžo universiteto Kavendišo laboratoriją, kur metų pabaigoje, pasinaudodamas Rozalindos Franklin gautais rezultatais, kartu su Fransiu Kriku ir Morisu Vilkinsu atrado DNR erdvinę struktūrą. 1953 m. balandžio 25 d. Vatsonas ir Krikas paskelbė savo tyrimų rezultatus žurnale „Nature“. 1962 m. „už atradimus susijusius su nukleorūgšties molekuline struktūra ir jos svarba informacijos pernešimui gyvuose organizmuose“ su Vilkinsu gavo Nobelio fiziologijos ir medicinos premiją. Vėliau buvo pripažinta, kad tiek Vatsonas, tiek jo kolegos deramai neįvertino kolegės Rozalindos Franklin indėlio atrandant dvigubos DNR grandinės struktūrą. 1968 m. Vatsonas tapo Koldspringharboro laboratorijos vadovu ir išleido autobiografinę knygą „Dviguba spiralė“ (angl. The Double Helix), kurioje aprašė DNR erdvinės struktūros atradimo istoriją. Knyga sukėlė prieštaringų reakcijų, nes joje Vatsono kolegos, įskaitant velionę Rozalindą Franklin, buvo pavaizduoti neigiamai, o Harvardo universiteto leidykla atsisakė ją išleisti Krikui ir Vilkinsui užprotestavus. 1989 m. Vatsonas tapo JAV Nacionalinio sveikatos instituto žmogaus genomo projekto vadovu, tačiau 1992 m. pasitraukė iš projekto, nes nepritarė genomo dalių patentavimo idėjai.

Vatsonas yra padaręs rasistiniais, homofobiškais ir seksistiniais laikomų pareiškimų. Už tai 2019 m. Koldspringharboro laboratorija atšaukė visus Vatsonui suteiktus titulus ir nutraukė su mokslininku ryšius.

Daugiau...

spalio 6 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Europinėje magistralėje esančios ir šešis kelius jungiančios Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija

Jakų žiedinė sankryža arba Jakų žiedas – skirtingų lygių sankryža, susidedanti iš žiedinės sankryžos ir virš jos einančių estakadų. Joje susijungia magistralės  A1  VilniusKaunasKlaipėda ,  A13  KlaipėdaLiepoja ,  141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda ,  227  JakaiDovilaiLaugaliai , Klaipėdos miesto Tilžės gatvė bei Vilniaus plentas. Iki rekonstrukcijos, Jakų žiedas buvo intensyviausiai šalyje naudojama užmiesčio žiedinė sankryža, kuria per parą pravažiuoja apie 25 tūkstančiai automobilių. Kitais šalies užmiesčio žiedais per 24 valandas vidutiniškai pravažiuoja 3-6 tūkstančiai automobilių.

Dėl didelių eismo pralaidumo problemų žiedas rekonstruotas į trijų lygių sankryžą. Pirmasis rekonstrukcijos etapas yra tiesioginės antro lygio estakados iš A1 į Vilniaus plentą ir atgal bei antrasis etapas – trečio lygio estakada iš A13 į A1. Jakų žiedinės sankryžos rekonstrukcija buvo finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ekonomikos augimo veiksmų programos fondų skirtų, transeuropinių transporto tinklų plėtros įgyvendinimui. Darbus vykdė AB „Kauno Tiltai“. Planuojamas ir trečiasis etapas, kada jungiamaisiais keliais nuo esamų estakadų bus sujungtas 141 krašto kelias ir magistralinis kelias A1.

2010 m. gruodžio 17 d., užbaigus pirmąjį Jakų žiedo rekonstrukcijos etapą, atidarytas eismas ilgiausia šalyje – 610 m ilgio – estakada. Ja galima važiuoti virš žiedo Kauno – Klaipėdos ir Klaipėdos – Kauno kryptimis. Pirmojo rekonstrukcijos etapo darbų vertė – 82,3 mln. 2012-ųjų lapkričio 30 dieną atidaryta 552 m ilgio A13 – A1 (Palangos–Kauno) ir 317 m ilgio A1 – A13 (Kauno–Palangos) estakadas. Sankryžoje rekonstruota ir naujai nutiesta 4,54 km kelių, 1,55 km pėsčiųjų ir dviračių takų, įrengtas apšvietimas bei daugiau kaip kilometras triukšmą slopinančių sienelių. Antrojo rekonstrukcijos etapo darbų vertė – 58,8 mln. litų.

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra transporto infrastruktūra.
Naujienos
Kiti projektai
Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga